1. Važinėjimas dviračiu
Važiavimas dviračiu – tai dviračio naudojimas transportui, pirmiausia utilitariniais tikslais. Tai aplinką tausojanti ir sveika alternatyva motorinėms transporto priemonėms. Tai yra tai ką Dviračių Kultūra propoguoja.
Kokia nauda tokio dviračių sporto? 🙂
- Važiavimas dviračiu gali pagerinti fizinę sveikatą, įskaitant didesnį fizinį pasirengimą, sumažinti streso lygį, pagerinti kraujotaką. Nors yra tam tikrų pavojų, bet realiai manoma, kad nauda sveikatai yra verta kompromiso.
- Važiavimas dviračiu gali turėti naudos aplinkai, pavyzdžiui, sumažinti oro taršą bei naftos poreikį. Aplinka bus daug geresnė, nes važinėjant dviračiais šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišskiriama.
- Važiavimas dviračiu taip pat padeda sutaupyti, nes tai kainuoja žymiai mažiau nei važiavimas automobiliu ar viešuoju transportu. Be to, važiavimas dviračiu prilygsta paslaugai „nuo durų iki durų“.
Kokį dviratį pasirinkti šiam sportui? Ir kodėl mes tai įtraukėme prie sporto rūšių, nes sportas visų pirma tai pramoga o važiavimas dviračiu visada yra pramoga jau neskaitant, kad kūnas yra lavinamas ir t.t.
2. Kalnų dviračių sportas
Važiavimas kalnų dviračiais yra toks važiavimo dviračiu tipas, kuris vyksta bekelėje, pavyzdžiui, kalnuose, takais ir miškuose. Tai dažnai daroma poilsiui, mankštai ar sportui.
Kuo skiriasi plento lenktynės nuo kalnų dviračių sporto? Važiavimas plentu vyksta asfaltuotais keliais, o kalnų dviračių lenktynės vyksta bekelėje.
Bekelės dviračių lenktynės yra viena iš sparčiausiai augančių dviračių sporto šakų. Kalnų dviratininkai važinėja sunkiais dviračiais miško takais, nuokalnėse, virš uolų, kalnuose ir kituose sudėtinguose lauko vietose.
Kokia nauda tokio dviračių sporto?
- Remiantis Amerikos sporto medicinos koledžo sveikatos ir kūno rengybos žurnalo atliktu tyrimu, važiavimas kalnų dviračiais padeda pagerinti aerobinę formą ir raumenų jėgą, skatina svorio mažėjimą ir mažina stresą. Taip pat stiprina širdį, gerina nuotaiką, reakcijos laiką ir miegą.
- Nacionalinė poilsio ir parkų asociacija taip pat nustatė, kad važiavimas kalnų dviračiais gali suteikti laisvės ir nuotykių jausmą, taip pat pagerinti pasitikėjimo lygį. Tai vadinama „grįžimu į gamtą“.
3. Važiavimas kalnų dviračiais žemyn (Downhill)
Kalnų dviračių sportas (Downhill) kalnų dviračiais yra sportas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas greičiui ir nuokalnei. Paprastai tai apima plaukimą stačiais, techniniais takais su šuoliais, nusileidimais ir kitomis funkcijomis, konkuruojant su laiku.
Pastaraisiais metais ši sporto šaka tampa vis populiaresnė dėl jaudinančio įspūdžių ieškojimo. Lenktynių vietos yra daugelyje šalių, tokių kaip Italija, Norvegija, Švedija,…
Kokia nauda šio dviračių sporto:
- Gerina širdies ir kraujagyslių būklę, raumenų ištvermę ir pusiausvyrą.
- Gerina reakciją ir judrumą.
- Geresnė psichinės sveikatos nauda, pvz., didesnis dėmesys ir tikslo jausmas.
- Tai taip pat puikus būdas tyrinėti gamtą ir grožėtis kraštovaizdžiu
4. Kalnų dviračių lenktynės
Kalnų dviračių lenktynės (MTB arba ATB lenktynės) yra dviračių sporto šaka, kurioje dviratininkai lenktyniauja kalnų dviračiais bekelės trasose. Trasas sudaro įvairus reljefas, įskaitant stačias kalvas ir nusileidimus, akmenis, purvą, smėlį ir kitas kliūtis.
Lenktynės gali vykti tiek kroso, tiek nuokalnės (downhill) formatu ir paprastai vyksta kelias dienas, kiekvieną dieną naudojami skirtingi kursai. Kalnų dviračių lenktynėms reikalingas aerobinio pasirengimo, techninių įgūdžių ir psichinės jėgos derinys, kad trasą įveiktų per greičiausią įmanomą laiką.
Dviratininkams reikia specialių kalnų dviračių, skirtų įveikti bekelės reljefą, turinčių tokias funkcijas kaip žemos pavaros, pakaba sugerianti smūgius, ir plačios padangos, užtikrinančios geresnį sukibimą su laisvu paviršiumi.
5. Plento lenktynės
Plento lenktynės yra bet kokių lenktynių rūšis, kuriose lenktyninkai startuoja iš to paties pradžios taško ir tuo pačiu metu. Lenktynininkai įveikią nustatytą atstumą. Kadangi lenktynininkai startuoja kartu, plento lenktynės vadinamos masiniais startais (mass start).
Varžybos dažniausiai vyksta atvirame kelyje ar magistralėje. Plento lenktynės gali būti lenktynės nuo miesto iki miesto, tai yra iš taško-į-tašką. Tokio tipo lenktynės taip pat gali vykti keliais uždarose trasoje. Plento lenktynės gali apjungti keletą turnyrų nuo taško-iki-taško, vykdomas per kelias dienas.
Kaip nustatomas plento lenktynių nugalėtojas? Nugalėtoju tampa dviratininkas, kurio visų etapų laikas yra greičiausias. Geras plento lenktynių pavyzdys yra Tour de France.
6. Važiavimas dviračiais kaip transporto priemone
Važiavimas dviračiu yra transporto planavimo koncepcija, skatinanti dviratininkus važiuoti dviračiais kaip transporto priemone ir laikytis tų pačių kelių eismo taisyklių, kaip ir kiti naudotojai. Tai nėra sporto šaka o daugiau važiavimo būdas.
Jis grindžiamas idėja, kad dviračiai yra teisėta ir lygiavertė susisiekimo forma ir jiems turėtų būti skirta vienoda vieta miesto gatvėse.
Šis požiūris prieštarauja atskirtiems dviračių takams, tam skirtoms dviračių juostoms ar kitai infrastruktūrai, skirta dviratininkus atskirti nuo kitų eismo dalyvių.
Važiuojant dviračiu reikia laikytis taisyklių, susijusių su eismu, juostos pasidalijimu, greičiu ir pan.
7. BMX (Freestyle)
1970-ųjų Kalifornijos vaikai mėgo lenktyniauti vieni su kitais nešvariais takeliais. Šie vaikai sutelkė dėmesį į tris aspektus: greitį, stilių ir šokinėjimą.
Tačiau laikui bėgant dviračių triukai tapo neatsiejama šio važiavimo stiliaus dalimi. Ir tada šis vaikiškojo važiavimo stilius tapo žinomas kaip BMX. Beje, BMX yra Bicycle Moto Cross santrumpa.
Šiandien yra dviejų rūšių BMX dviračių sportas: BMX lenktynės ir Freestyle BMX.
Kuo skiriasi BMX lenktynės nuo laisvo stiliaus BMX? BMX lenktynėse daugiausia dėmesio skiriama žaibiškam važiavimui purvinais takais, o laisvojo stiliaus BMX – dviračių triukai ir triukai.
Freestyle BMX egzistuoja 4 formatais, būtent BMX Street, BMX Park, BMX Dirt ir Flatland BMX.
Kalbant apie skirtumą tarp BMX lenktyninių dviračių ir laisvo stiliaus dviračių, BMX lenktyniniai dviračiai yra lengvesni. Jie yra pastebimai lengvesni nei laisvo stiliaus dviračiai, nes yra sukurti taip, kad motociklininkas padidintų greitį.
Freestyle BMX dviračiai turi tvirtesnius rėmus, nes jais važiuojantys dviratininkai mėgsta daryti įvairiausius triukus ir triukus. Freestyle BMX motociklininkai visada šokinėja nuo sienų ir atlieka visokius oro manevrus bei triukus.
BMX lenktyniniai dviračiai dažniausiai gaminami iš aliuminio, o laisvo stiliaus BMX dviračiai – iš plieno.
Tačiau geriausi (ir lengvesni) laisvo stiliaus dviračiai yra sukurti iš brangesnio plieno lydinio, vadinamo chromoliniu plienu. Šis lydinys sukuria lengvus, bet ypač tvirtus dviračius.
8. BMX lenktynės
BMX lenktynės yra bekelės dviračių lenktynių rūšis. Tai individualus laiko įveikimo sportas ant specialiai sukurtų purvo trasų, rampų ar šuolių į dėžę. Dviratininkai varžosi važiavimuose, įveikdami kuo daugiau trasos ratų per tam tikrą laiką.
BMX lenktynės dabar yra olimpinė sporto šaka, kurios varžybos vyksta vasaros žaidynių metu.
Nors BMX lenktynės yra visų amžiaus grupių sportas, jos tampa vis populiaresnės tarp jaunesnių dviratininkų, ypač vaikų. Tai saugus ir įdomus būdas mankštintis, lavinti įgūdžius ir pasitikėti savimi.
9. Kelionės dviračiais
Kelionės dviračiais – tai važiavimo forma, kai dviratininkas nuvažiuoja ilgus atstumus su stovyklavimo įranga ir kitomis reikmenimis. Tai gali būti vertinama kaip savarankiška dviračių lenktynių versija, derinanti fizinius gebėjimus, ištvermę, maršruto planavimą ir protinę jėgą.
Pasak CBI – dviračių turai gali būti nuo vienos dienos išvykų iki kelių savaičių ar mėnesių ekspedicijų.
Tai yra dar viena programa Dviračių kultūros su kuria galite susipažinti.
10. Važiavimas dviračiu viduje
Važiavimas dviračiu viduje, dar vadinamas spiningu, yra aerobinis pratimas, kurio metu važiuojama stacionariu dviračiu ar panašia įranga. Tai dažnai apima imituojamus kelio įvykius, didelio intensyvumo intervalus ir kitų tipų ištverme pagrįstas treniruotes. Daugumoje užsiėmimų skamba muzika, kuri padėtų motyvuoti dalyvius, o instruktoriai vadovauja klasei atlikti pratimus.
11. Enduro (kalnų dviračių sportas)
Enduro kalnų dviračių sportas yra kalnų dviračių lenktynių rūšis, kai lenktynininkai lenktyniauja prieš laiką etapais, apimančiais ir įkalnes, ir nuokalnes. Lenktynininkai paprastai važiuoja įkalnės atkarpomis savo tempu, tačiau nusileidimo ruožuose kovoja dėl laiko. Bendras nugalėtojas nustatomas pagal suminį kiekvienam etapui skirtą laiką.
12. Kalnų dviračių (Trails)
Kalnų dviračių bandymai (Trails) yra dviračių sportas, kurio metu lenktynininkai važiuoja kalnų dviračiais per kliūtis neliesdami žemės.
Norėdami sėkmingai įveikti trasą, lenktynininkai turi derinti pusiausvyrą, jėgą ir subtilumą. Tai reikalauja, kad lenktynininkas naudotų tokius metodus kaip šokinėjimas, važiavimas vienu ratu (balansavimas ant galinio rato) per natūralias arba sukonstruotas kliūtis.
Pagrindinis tikslas yra pasiekti finišą nepakeliant kojos ir neišeinant už ribų.
13. Purvo šokinėjimas "Dirt Jump"
Šokinėjimas purve – tai kalnų dviračių sportas, kurio metu reikia važiuoti per purvo piliakalnius ir kitas kliūtis. Paprastai reikia, kad lenktynininkas padidintų pagreitį važiuojant banguotu reljefu ir tada šokinėtų nuo rampos ant rampos arba atliktų triukus ore.
Daugiausia dėmesio skiriama stiliui, technikai ir kontrolei, o ne greičiui. Tai gali apimti triukų atlikimą, pvz., atbulas, uodegos plakimą ir 360.
14. Meninis dviračių sportas
Meninis važiavimas dviračiu reiškia konkurencinį važiavimą dviračiais uždarose patalpose, kai dalyvaujantys dviratininkai atlieka triukus, kad uždirbtų taškų.
Šie triukai dar vadinami pratimais. O lenktynininkai šiuos pratimus atlieka ant lygaus kieto paviršiaus, naudodami specializuotus fiksuotos pavaros dviračius. Ši dviračių sporto šaka daugeliu atžvilgių panaši į gimnastiką ar baletą.
Meniški dviratininkai pratimus atlieka 5 minučių sesijose prieš teisėjus. Meniniame dviračių sporte gali dalyvauti pavieniai asmenys, poros, 4 narių komandos arba 6 narių komandos.
Turėtumėte pamatyti žaidžiantį menišką raitelį (-ius), kad patikėtumėte, jog tai netgi įmanoma. Na, tai tikrai nepanašu į techninį važiavimą. Bet jei manote, kad tai lengviau nei važiuoti dviračiu, pagalvokite dar kartą.
Norint tapti menišku dviratininku, reikia daug techninių važiavimo dviračiu įgūdžių. Tačiau to neužtenka. Turite derinti savo važiavimo įgūdžius su itin gerais pusiausvyros sugebėjimais, itin atletišku kūnu ir visiškai susikaupusiu protu.
Kai maniau, kad gatvės dviračių trialas ir freeride yra patys sunkiausi važiavimo dviračiu stiliai, atradau meninį dviračių sportą.
15. Dviračių trekas
Dviračių Trekas egzistuoja nuo 1893 m., kai įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Ši dviračių sporto šaka kasmet buvo olimpinė sporto šaka nuo 1896 m. vyrams ir 1984 m. moterims.
Sporte gali dalyvauti ir dalyvauja tiek asmenys, tiek komandos. Šiame sporte yra 10 renginių, suskirstytų į tris kategorijas: sprinto rungtynes, ištvermės rungtynes ir kombinuotą rungtį (Omnium).
Ši dviračių sporto šaka nuėjo ilgą kelią. Iš pradžių lenktynės vyko medinėse uždarose trasose. Šiandien šiose varžybose lenktynininkai tarpusavyje lenktyniauja specialiai pastatytomis trasomis, vadinamomis velodromais.
Šios trasos sukurtos taip, kad vairuotojai galėtų naršyti posūkiuose nereikėtų sulėtinti greičio. Ir jei jums įdomu, kaip greitai gali važiuoti dviratininkai, jie gali važiuoti net 50 mylių per valandą greičiu.
16. Povandeninis važiavimas
Važinėjimas povandeniniu dviračiu – tai mankštos forma, kuri atliekama baseine. Tai apima pedalus po vandeniu ant treniruoklio, dėvint specialiai sukurtą oro pripildytą baką arba plūduriuojančią liemenę, paprastai pagamintą iš neopreno ir kitų medžiagų.
17. Dviračių polo
Dviračių polo yra labai panašus į tradicinį polo, išskyrus tai, kad žaidžiate dviračius, o ne žirgus. Yra žolės dviračių polo ir kietos aikštelės polo. Kuo skiriasi žolės dviratis nuo polo?
Grass Bike Polo (tradicinė dviračių polo versija)
Žolės polo yra tradicinė žaidimo versija, ji buvo išrasta 1891 m. Airijoje. Tradicinėje versijoje dviratininkai žaidžia 150 m x 100 metrų žolės lauke.
Žolės dviračių polo trunka maždaug 30 minučių, padalijus į 7,5 minutės sesijas. Kamuoliukas yra maždaug 2,5 colio skersmens, o jam pataikyti naudojamas 1 metro plaktukas.
Viena prieš kitą žaidžia dvi komandos po 6 narius. Ir vienu metu turėtų žaisti bent 4 komandos nariai.
Žolės dviračių polo taisyklės taip pat gali šiek tiek skirtis skirtinguose miestuose ar šalyse. Pavyzdžiui, kiekviena komanda Prancūzijoje turi 7, o ne 6 narius. Vienu metu turi žaisti 5 nariai, likusieji turi būti pakaitalais.
Dviračių polo kietame lauke
Hardcourt polo yra moderni žolės dviračių polo versija. Skirtingai nuo žolės polo, kurio komandoje yra 6 komandos nariai, 3 narių komandos žaidžia kietos aikštelės polo.
Kitas skirtumas tarp šių dviejų dviračių polo versijų yra tas, kad kietame polo sporte nėra jokių pakaitalų. Visi 3 žaidėjai turi būti aikštėje viso žaidimo metu.
Yra dar vienas skirtumas tarp polo ant žolės ir lauko polo. Skirtumas tas, kad lauko polo žaidime naudojamas gatvės ritulio kamuolys, be to, žaidimas trunka maždaug 10 minučių.
18. Komunalinis važinėjimas dviračiu
Komunalinis važiavimas dviračiu – tai dviračių naudojimas kaip transporto priemonė kasdienei veiklai, pavyzdžiui, apsipirkti, važiuoti į darbą ar mokyklą, tvarkyti reikalus ir išeiti su draugais. Paprastai tai apima važiavimą keliais arba tam skirtais dviračių takais, bet gali apimti ir nuotykius bekelėje.
Kokio dviračio jums reikia „Utility“ dviračiams?
Komunaliniam važinėjimui dviračiu reikia kitokio tipo nei tradiciniam pramoginiam dviračiui.
Komunalinis dviratis sukurtas kasdieniam naudojimui ir ilgalaikiam patvarumui. Paprastai jis turi tokias funkcijas kaip įvairūs kartais net krovininiams dviračiams skirtas rėmas, dinamo apšvietimas, posparniai, apsaugantys nuo lietaus ir purvo, bagažinės arba krepšiai, stebulės stabdžiai ir plačios padangos, užtikrinančios komfortą ir stabilumą keliuose.
Komunalinis dviratis paprastai yra sunkesnis nei plento ar kalnų dviratis, tačiau tai idealus pasirinkimas kasdieniams važinėjimui. Dėl savo praktiškų savybių ir patogaus važiavimo važinėjimas dviračiu leidžia lengvai ir maloniai važiuoti dviračiu.
