Lietuvoje vis dažniau kalbama apie žaliąją transformaciją, klimato kaitos mažinimą ir darnaus vystymosi tikslus. Tai atsispindėjo ir konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“, kuri subūrė viešojo sektoriaus, verslo ir tvarumo ekspertus diskusijoms apie šalies ateities kryptį. VšĮ „Dviračių kultūra“ renginį stebėjo kaip išorinis stebėtojas, vertindamas diskusijų turinį per kasdienio judumo ir miesto mobilumo prizmę.
Konferencijoje buvo aptartos svarbios temos – energetika, finansiniai instrumentai, inovacijos, žalieji sprendimai pramonei. Tačiau stebint bendrą diskusijų lauką išryškėjo viena sisteminė spraga – kasdienio, trumpų atstumų susisiekimo tema liko beveik nepaliesta.
Darnus judumas be dviračio – neišbaigta vizija
Kalbant apie darnią Lietuvą, neįmanoma ignoruoti transporto sektoriaus, kuris išlieka vienu didžiausių CO₂ emisijų šaltinių. Dar labiau stebina tai, kad diskusijose nebuvo akcentuojamas dviratis kaip paprasčiausia ir efektyviausia priemonė trumpiems miesto atstumams.
Didelė dalis kasdienių kelionių Lietuvoje – tai maršrutai iki kelių kilometrų: kelionės į darbą, mokyklą, darželį ar vietines paslaugas. Būtent čia dviratis gali sukurti didžiausią poveikį – be sudėtingų technologijų, be brangių investicijų, su greitu ir išmatuojamu rezultatu.
Vaikų kelionės į mokyklą – pamiršta darnaus judumo grandis
Stebint konferencijos diskusijas, akivaizdu, kad vaikų mobilumo tema praktiškai nebuvo paliesta. Vaikų kelionės į mokyklą yra viena svarbiausių vietų, kur formuojasi ilgalaikiai judumo įpročiai. Jei dviratis šiame etape nėra matomas kaip normalus pasirinkimas, vėliau jį integruoti tampa gerokai sunkiau.
Dviratis vaikams nėra tik transporto priemonė. Tai savarankiškumo, saugaus eismo supratimo ir atsakomybės ugdymo priemonė, turinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį efektą.
Darbuotojų kasdienės kelionės – didžiausias nepanaudotas potencialas
Kita sritis, kuri konferencijoje liko nuošalyje, – darbuotojų kasdienės kelionės į darbą. Organizacijos dažnai kalba apie ESG, tvarumą ir socialinę atsakomybę, tačiau realūs darbuotojų judumo sprendimai lieka fragmentiški.
Dviratis šioje vietoje gali tapti paprastu, bet labai veiksmingu įrankiu: sumažinti automobilių srautus, pagerinti darbuotojų sveikatą ir realiai prisidėti prie ESG tikslų įgyvendinimo. Tam nereikia sudėtingų sistemų – reikia aiškaus politinio ir organizacinio pripažinimo, kad dviratis yra transportas.
Mūsų įžvalga: žalia transformacija prasideda nuo kasdienybės
Stebint konferenciją susidarė aiški išvada – žalioji Lietuvos vizija vis dar per dažnai formuojama „iš viršaus į apačią“, orientuojantis į didelius sektorius, bet praleidžiant kasdienius žmonių pasirinkimus.
Darnus judumas negali būti tik infrastruktūros ar technologijų klausimas. Jis prasideda nuo paprasto sprendimo – ar trumpam atstumui renkamės automobilį, ar dviratį. Kol šis klausimas nebus centrinėje darnaus vystymosi diskusijų vietoje, žalioji transformacija liks neišbaigta.
Atviras dialogas dėl ateities
Vertiname tai, kad po renginio pavyko užmegzti dialogą su Žaliosios finansų instituto vadovu Audriumi Šilgaliumi ir sutarėme susitikti atskiram pokalbiui apie dviračio, kaip darnaus transporto priemonės, vaidmenį trumpiems atstumams.
Tikime, kad konstruktyvus dialogas tarp skirtingų sričių atstovų gali padėti užpildyti šią spragą ir perkelti dviratį iš paraštės į realią žaliosios politikos darbotvarkę.
Išvada
Žalios Lietuvos vizija bus pilnavertė tik tada, kai dviratis bus matomas ne kaip alternatyva, o kaip savaime suprantama kasdienio susisiekimo dalis – vaikams, darbuotojams ir miestams. Stebėtojo akimis, būtent šios temos šiandien labiausiai trūksta nacionalinėse diskusijose apie tvarumą.
VšĮ „Dviračių kultūra“ ir toliau stebės, analizuos ir viešai kels šiuos klausimus, siekdama ilgalaikio pokyčio Lietuvos transporto kultūroje.
