Dviračių Kultūros tyrimas
Klaipėdos rajonas 2015 m. patvirtino 634,4 km dviračių trasų tinklo viziją. Tačiau šis skaičius nereiškia 634,4 km atskirų dviračių takų: plane trasos skirstomos į T1–T4 tipus – nuo atskiro dviračių tako iki važiavimo bendrame sraute su automobiliais.
Oficialiuose dokumentuose skaičiai keičiasi nuo 11,7 km iki 65,8 km, nauji projektai skelbiami kaip „įrengta ir (ar) atnaujinta infrastruktūra“, o vienos trasų lygmens suvestinės, kuri parodytų 2015 m. planą ir dabartinę būklę, neradome. Todėl šiame straipsnyje nebandome dirbtinai išvesti vieno „gražaus“ procento – tikriname, ką iš tikrųjų rodo savivaldybės dokumentai ir kur prasideda neaiškumai.
| Skaičius | Ką jis reiškia |
|---|---|
| 634,4 km | 2015 m. suplanuotas dviračių trasų tinklas. Tai nėra faktiškai nutiestų takų skaičius. |
| 65,8 km | Oficialioje stebėsenoje nurodytas dviračių takų ilgis 2021 m. |
| ? km | Kiek yra 2026 m. ir kiek iš 634,4 km plano jau įgyvendinta? Vienos oficialios suvestinės neradome. |
634,4 km nėra 634,4 km dviračių takų
Pagrindinė painiava prasideda nuo pačios sąvokos. 634,4 km 2015 m. specialiajame plane reiškia visą dviračių trasų tinklą, o ne 634,4 km naujai nutiestų, nuo automobilių atskirtų dviračių takų.
Plane numatyti keturi skirtingi infrastruktūros tipai:
- T1 – atskiras dviračių takas. Dviratininkai fiziškai atskirti ir nuo automobilių, ir nuo pėsčiųjų.
- T2 – bendras pėsčiųjų ir dviračių takas. Pėstieji ir dviratininkai naudojasi bendra infrastruktūra.
- T3 – dviračių eismo juosta. Dviračiams skirta juosta važiuojamojoje dalyje, tačiau tai nėra atskiras takas.
- T4 – bendras srautas su automobiliais. Esant palankioms sąlygoms dviratininkų eismas gali būti organizuojamas tame pačiame sraute su motorizuotu transportu.
Todėl svarbiausias klausimas nėra vien „kiek iš 634,4 km jau nutiesta?“. Pirmiausia reikia žinoti, kiek iš viso tinklo sudaro T1 ir T2 – realūs atskiri arba bendri takai – ir kiek sudaro T3 bei T4. Aiškinamajame rašte bendras T1/T2/T3/T4 kilometrų pasiskirstymas nepateiktas; tipai pažymėti grafinėje plano dalyje ir oficialioje GIS paslaugoje. Kol neatliktas trasų lygmens GIS matavimas, negalime sąžiningai teigti, kiek iš 634,4 km yra fiziniai takai.
Iki kada turėjo būti įgyvendintas visas 634,4 km tinklas?
Galutinio termino plane nėra. 2015 m. planas buvo sukurtas kaip ilgalaikė teritorijų planavimo schema, o jo įgyvendinimas suskirstytas į prioritetus, ne į konkrečius kalendorinius terminus.
| Prioritetas | Ilgis | Reikšmė |
|---|---|---|
| I prioritetas | 162 km | Svarbiausios kasdienio susisiekimo ir turistinės jungtys. |
| II prioritetas | 248 km | Numatytas vystant tinklą po pirmojo prioriteto. |
| III prioritetas | 224,4 km | Likusi plano trasų tinklo dalis. |
Plane nurodyta, kad įgyvendinus I ir II prioriteto trasas turėtų būti užtikrintas pilnai funkcionuojantis rišlus dviračių trasų tinklas. Tačiau nenurodyta, kuriais metais tai turi būti pasiekta. Dar 2015 m. savivaldybės atstovai viešai aiškino, kad planas nėra terminuotas ir bus įgyvendinamas palaipsniui, priklausomai nuo finansavimo, kelių rekonstrukcijų ir kitų investicijų.
Svarbi interpretacija: 634,4 km neturėtų būti pristatomas kaip konkretus pažadas „nutiesti tiek kilometrų iki X metų“. Tai ilgalaikė trasų tinklo vizija, kurioje dalis atkarpų gali būti įgyvendinama kaip atskiri takai, dalis kaip bendri pėsčiųjų–dviračių takai, juostos ar net bendras eismas su automobiliais.
Kaip keitėsi oficialiai skelbiamas dviračių takų ilgis?
2018 m. parengtoje Klaipėdos rajono bendrojo plano esamos būklės analizėje pateikta ankstesnių metų seka:
| Metai | Oficialiai nurodytas dviračių takų ilgis | Pastaba |
|---|---|---|
| 2013 | 9 km | Rajono masto rodiklis |
| 2014 | 10 km | Rajono masto rodiklis |
| 2015 | 11,7 km | Tais pačiais metais patvirtintas 634,4 km specialusis planas |
| 2016 | 14,7 km | Padidėjimas nuo 2015 m. |
| 2017 | 14,7 km | Pokyčio nenurodyta |
| 2020 | 14,7 km | Nurodyta vėlesnėje stebėsenos ataskaitoje |
| 2021 | 65,8 km | Staigus šuolis, kurio paaiškinimo viešoje lentelėje trūksta |
2018 m. dokumente taip pat minima, kad tuo metu buvo nutiesti konkretūs ruožai, pavyzdžiui, palei kelią Gargždai–Dovilai, Klaipėda–Karklė–Dargužiai bei Gargžduose palei Vyturių gatvę. Tačiau net ir ši informacija neleidžia tiesiogiai susieti kiekvieno kilometro su 2015 m. specialiojo plano atkarpomis.
Didžiausias neatitikimas: 14,7 km tampa 65,8 km
2020–2021 m. stebėsenos dokumente įrašyta, kad 2020 m. pabaigoje Klaipėdos rajone buvo 14,7 km dviračių takų, o 2021 m. – jau 65,8 km. Tai reiškia daugiau kaip 50 km skirtumą per vienus metus, jei abiem metais taikyta ta pati apskaitos metodika.
Tačiau greta tų pačių skaičių ataskaitoje parašyta, kad dviračių takai „pailgėjo net 77,7 proc.“. Šis procentas aritmetiškai nesutampa su šuoliu nuo 14,7 iki 65,8 km. Todėl kyla metodinis klausimas: ar pasikeitė apskaitos metodika, ar į 2021 m. rodiklį buvo įtraukti anksčiau neapskaityti takai, ar dokumente yra techninė klaida?
Ko iš viešo dokumento negalime nustatyti:
- kurie konkretūs ruožai sudarė papildomą daugiau kaip 50 km skirtumą;
- ar 2020 ir 2021 m. rodikliai skaičiuoti pagal vienodą metodiką;
- ką tiksliai apima 65,8 km – tik atskirus dviračių takus ar ir bendrus pėsčiųjų–dviračių takus;
- ar į skaičių įtraukti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros ruožai.
Kodėl 65,8 km vis tiek negalima vadinti „įgyvendinta iš 634,4 km“?
Net jei 65,8 km laikytume patikimu 2021 m. bendru dviračių takų ilgiu, tai dar nereiškia, kad galima rašyti „iš 634,4 km įgyvendinta 65,8 km“.
Pirma, 634,4 km yra trasų tinklo planas, apimantis skirtingus infrastruktūros tipus ir maršrutus. Antra, 65,8 km yra stebėsenos rodiklis apie dviračių takus. Trečia, dalis 65,8 km galėjo egzistuoti dar iki 2015 m. – juk 2015 m. jau buvo nurodyta 11,7 km. Ketvirta, be trasų lygmens GIS palyginimo neįmanoma patikrinti, ar konkretus esamas takas sutampa su specialiajame plane numatyta trasa.
Todėl bet koks procentas, apskaičiuotas tiesiog padalijus 65,8 iš 634,4, būtų gražus skaičius, bet silpna žurnalistika.
Ką po 2015 m. galime patvirtinti konkrečiais projektais?
Nors bendros suvestinės trūksta, atskirus projektus galima patikrinti gana tiksliai.
Pušų g., Kvietinių g. ir Kretingos pl. 2018–2022 m. projekte nurodyta apie 2,081 km pėsčiųjų ir dviračių takų: 1,193 km Pušų g., 0,377 km Kvietinių g. ir 0,511 km palei Kretingos plentą. Oficiali projekto kortelė →
Gargždų bevariklio transporto projektas. 2026 m. projekto rezultatas apibrėžtas kaip 2,713 km įrengtos ir (ar) atnaujintos dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros. Formuluotė svarbi: tai nėra 2,713 km vien naujai nutiestų dviračių takų. Oficiali projekto kortelė →
Dar vienas svarbus dokumentas – Gargždų miesto planavimo stebėsenos ataskaita. Joje nurodyta, kad preliminariais duomenimis nutiesta apie 10 km dviračių takų. Tačiau tai yra Gargždų, o ne viso rajono rodiklis, ir jo taip pat negalima tiesiog pridėti prie 65,8 km – tikėtina, kad dalis tų pačių ruožų jau įtraukta į rajono statistiką.
Problema ne tik kilometrai – problema yra apskaita
Peržiūrėjus planą, stebėsenos dokumentus ir projektų korteles matyti kelios pasikartojančios apskaitos problemos:
- Skirtingos sąvokos. „Trasa“, „dviračių takas“, „pėsčiųjų ir dviračių takas“ ir „bevariklio transporto infrastruktūra“ nėra tas pats.
- Skirtingos teritorijos. Rajono, Gargždų miesto ir konkretaus projekto kilometrai dažnai pateikiami greta, nors jų negalima sumuoti.
- Nauja ir atnaujinta maišoma. Naujo tako kilometras ir rekonstruotas esamas kilometras nėra tas pats tinklo plėtros rodiklis.
- Nėra trasų statuso. Viešai nematome 634,4 km plano atkarpų lentelės su statusais „įgyvendinta / projektuojama / nepradėta“.
Ką norėtume sužinoti iš Klaipėdos rajono savivaldybės?
Šie klausimai nėra kaltinimas. Tai informacija, kurios reikia tam, kad gyventojas galėtų suprasti dešimtmetį vykdomo plano rezultatą.
- Koks bendras eksploatuojamų dviračių ir pėsčiųjų–dviračių takų ilgis Klaipėdos rajone 2026 m.?
- Kiek iš 2015 m. specialiajame plane numatyto 634,4 km trasų tinklo sudaro T1 ir T2 fiziniai takai, kiek – T3 dviračių juostos ir kiek – T4 bendras eismas su automobiliais?
- Kiek iš šio 634,4 km tinklo šiandien laikoma įgyvendinta pagal kiekvieną infrastruktūros tipą?
- Kokia metodika naudota skaičiuojant 2020 m. 14,7 km ir 2021 m. 65,8 km rodiklius?
- Kaip paaiškinamas toje pačioje ataskaitoje pateiktas teiginys apie 77,7 proc. augimą?
- Ar 65,8 km rodiklyje įtraukti bendri pėsčiųjų ir dviračių takai, valstybinės reikšmės kelių takai ir infrastruktūra, įrengta iki 2015 m.?
- Kiek kilometrų nuo 2015 m. buvo naujai nutiesta, kiek rekonstruota, kiek atnaujinta?
- Ar savivaldybė gali paskelbti atvirą GIS sluoksnį, kuriame kiekviena 2015 m. plano atkarpa turėtų dabartinį statusą?
Dviračių Kultūra šiuos klausimus naudos kaip redakcinį kontrolinį sąrašą. Gavus oficialų savivaldybės atsakymą, šį straipsnį atnaujinsime ir aiškiai pažymėsime, kurie neaiškumai buvo išspręsti.
Kaip turėtų atrodyti skaidri dviračių infrastruktūros apskaita?
Gyventojui nereikia dešimties PDF failų ir kelių projektų kortelių. Reikėtų vieno žemėlapio ir vienos lentelės. Kiekviena trasos atkarpa galėtų turėti:
- unikalų ID ir geografinę liniją žemėlapyje;
- infrastruktūros tipą – atskiras dviračių takas, bendras pėsčiųjų–dviračių takas, juosta, mišrus eismas;
- statusą – esama, įrengta po 2015 m., rekonstruota, statoma, projektuojama, suplanuota;
- tikslų ilgį ir įgyvendinimo metus;
- projekto kainą ir finansavimo šaltinį;
- nuorodą į oficialų dokumentą;
- paskutinio duomenų atnaujinimo datą.
Būtent tokią sistemą „Dviračių Kultūra“ planuoja kurti savo Lietuvos dviračių žemėlapyje – atskiriant planą nuo realybės, naują infrastruktūrą nuo rekonstrukcijos ir savivaldybės masto rodiklius nuo konkrečių projektų.
Dviračių Kultūros išvada
Šiandien iš viešai paskelbtų duomenų negalime patikimai pasakyti, kiek tiksliai iš 2015 m. suplanuoto 634,4 km Klaipėdos rajono dviračių trasų tinklo jau įgyvendinta.
Galime patvirtinti, kad 2015 m. rajone buvo nurodyta 11,7 km dviračių takų, 2020 m. – 14,7 km, o 2021 m. stebėsenos ataskaitoje jau pateikta 65,8 km. Galime patvirtinti konkrečius vėlesnius projektus Gargžduose. Tačiau negalime sąžiningai visų šių skaičių sudėti į vieną procentą, nes skiriasi sąvokos, teritorijos ir projektų tipai, o vieša trasų lygmens suvestinė nepateikta.
Todėl svarbiausias klausimas po daugiau nei dešimtmečio yra ne „ar kažkas padaryta?“ – padaryta tikrai. Klausimas kitas: ar gyventojas gali aiškiai pamatyti, kiek plano įgyvendinta, kur yra vientisos jungtys ir kiek dar liko? Šiuo metu atsakymas – ne.
Platesniam regiono kontekstui taip pat verta skaityti mūsų analizę apie Klaipėdos miesto dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtrą bei bendruomenės kelionių patirtis važiuojant į Radailius ir į Karklę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Klaipėdos rajone iš tikrųjų suplanuota 634,4 km dviračių takų?
Ne visai. 634,4 km yra specialiajame plane numatytas dviračių trasų tinklas, o trasos sąvoka platesnė už atskirą fiziškai įrengtą dviračių taką.
Kiek dviračių takų buvo 2015 m.?
Oficialiame bendrojo plano esamos būklės dokumente nurodyta 11,7 km.
Kiek jų buvo 2021 m.?
Stebėsenos ataskaitoje nurodyta 65,8 km, tačiau dokumente nepateikta aiški atkarpų suvestinė, kuri paaiškintų tokį šuolį nuo 2020 m. nurodytų 14,7 km.
Ar galima sakyti, kad įgyvendinta apie 10 proc. 2015 m. plano?
Tokio teiginio nenaudojame, nes 65,8 km „dviračių takų“ ir 634,4 km „dviračių trasų tinklo“ nėra tiesiogiai palyginami rodikliai, o dalis takų egzistavo dar iki plano patvirtinimo.
Šaltiniai ir metodika
Naudojome oficialius Klaipėdos rajono savivaldybės dokumentus ir projektų korteles. Pagrindiniai šaltiniai:
- Klaipėdos rajono dviračių trasų specialusis planas ir jo dokumentai;
- Bendrojo plano esamos būklės įvertinimas – 2013–2017 m. dviračių takų ilgio seka;
- Stebėsenos ataskaita – 2020 m. 14,7 km ir 2021 m. 65,8 km;
- Gargždų miesto stebėsenos ataskaita – preliminariai apie 10 km;
- Pušų g., Kvietinių g. ir Kretingos pl. projektas – 2,081 km;
- 2026 m. Gargždų bevariklio transporto infrastruktūros projektas – 2,713 km įrengiamos ir (ar) atnaujinamos infrastruktūros;
- Klaipėdos rajono dviračių specialiojo plano GIS paslauga.
Paskutinė faktų patikra: 2026-09-16. Jei Klaipėdos rajono savivaldybė pateiks patikslintą bendrą takų ilgį, apskaitos metodiką ar trasų statuso GIS duomenis, publikaciją atnaujinsime ir pakeitimą aiškiai pažymėsime.
