2026-ieji pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai prie valstybinės reikšmės kelių atrodo kaip rekordiniai metai: „Via Lietuva“ skelbia, kad šiemet įvairiuose šalies regionuose numatyta įrengti arba sutvarkyti apie 55 km takų, o bendra projektų vertė viršija 33,8 mln. eurų.
Tačiau vienas skaičius neparodo viso vaizdo. Į tuos 55 km patenka ir visiškai nauji takai, ir jau esančių takų atnaujinimas, o dalis 2026 m. pradėtų darbų bus baigta tik 2027-aisiais. Todėl svarbiau klausti ne vien „kiek kilometrų?“, bet kur tie kilometrai atsiranda, ką jie sujungia ir kiek iš jų metų pabaigoje bus realiai baigta.
| 2026 m. skelbiama darbų apimtis | apie 55 km |
| Jau sutvarkyta | apie 30 km |
| Planuojama užbaigti iki metų pabaigos | apie 25 km |
| Projektų vertė | daugiau kaip 33,8 mln. Eur |
| 2025 m. oficialiai nurodyta | apie 27 km |
| Dalis darbų tęsis 2027 m. | daugiau kaip 14 km |
55 km nėra 55 km visiškai naujų dviračių takų
Susisiekimo ministerijos ir „Via Lietuva“ pranešimuose vartojama formuluotė „įrengta ir atnaujinta“. Tai esminė detalė. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone palei A9 atnaujintas daugiau kaip 5,4 km ilgio takas, o Nemėžyje prie A3 atliktas beveik 2 km ilgio esamo tako paprastasis remontas. Tuo pat metu Šakių, Elektrėnų, Joniškio, Tauragės ir kitose vietose tiesiamos naujos jungtys.
Todėl 55 km skaičiaus negalima interpretuoti kaip 55 km visiškai naujo Lietuvos dviračių tinklo. Tai yra bendra naujos ir atnaujintos infrastruktūros darbų apimtis. Toks atskyrimas svarbus ir vertinant pažangą, ir lyginant metus tarpusavyje.
Kur 2026 m. darbai vyksta realiai?
Oficialiame 2026 m. rugsėjo pranešime išvardyta daugiau nei dešimt konkrečių vietų. Sudėjus jas į vieną vaizdą matyti, kad didžiausia vertė kuriama ten, kur takas tampa jungtimi tarp gyvenviečių, o ne pavieniu ruožu šalia kelio.
| Vieta / jungtis | Apimtis | 2026 m. būklė | Ką sujungia |
|---|---|---|---|
| Šakių r., kelias Nr. 140 | 6,357 km | baigiamas tiesti | Šakių kryptį su Zyplių dvaro prieigomis |
| Elektrėnų sav., Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys | 5,24 km | įrengiamas naujas takas | gyvenvietes su Abromiškėse esančiu taku |
| Radviliškis–Karčemos, A9 | >5,4 km | atnaujinta | Radviliškį su Karčemomis |
| Tauragės r., A12 | beveik 1,6 km | įrengta / atnaujinta | takas kartu su sankryžos, stotelių ir apšvietimo pertvarka |
| Mažonai, kelias Nr. 164 | 1,37 km | tiesiamas | Mažonų gyvenvietės prieigas |
| Skaistgirys–Žagarė | beveik 9,5 km | planuojama baigti 2026 m. | Skaistgirį su Žagare |
| Panevėžys–Velžys–Liūdynė | 5,234 km | sutvarkyta | Panevėžį, Velžį ir Liūdynę |
| Buivydiškės–Zujūnai | apie 1,5 km | įrengta | Buivydiškių ir Zujūnų gyvenviečių prieigas |
| Nemėžis, A3 | beveik 2 km | paprastasis remontas | atnaujina esamą priemiesčio taką |
Šis sąrašas nėra vienodų projektų lentelė: vienur statoma nuo nulio, kitur rekonstruojamas kelias kartu įrengiant taką, dar kitur remontuojama jau esama infrastruktūra. Būtent todėl vien bendras kilometrų skaičius neleidžia įvertinti, kiek naujų jungčių Lietuva iš tikrųjų gauna.
Svarbiausios atkarpos yra tos, kurios panaikina tinklo „skyles“
Didžiausią praktinį poveikį turi ne būtinai ilgiausias takas. Svarbiau, ar jis sujungia iki tol nutrūkusią grandį. Panevėžio rajone 5,234 km atkarpa jungia Panevėžį, Velžį ir Liūdynę. Elektrėnų savivaldybėje naujas 5,24 km takas turi susijungti su jau esančia infrastruktūra Abromiškėse. Šakių rajone naujoji jungtis gerina ne tik kasdienį susisiekimą, bet ir prieigą prie Zyplių dvaro.
Tokį pat principą matome ir ankstesniuose planuose. Dviračių Kultūra jau yra aprašiusi, kur Lietuvoje buvo planuojama tiesti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Dabar atsiranda galimybė tuos planus vertinti pagal faktinį įgyvendinimą, o ne vien pagal pažadėtus kilometrus.
Dalis 2026 m. darbų finišuos tik 2027-aisiais
Oficiali komunikacija skelbia 55 km kaip 2026 m. darbų apimtį, tačiau tame pačiame pranešime nurodoma, kad daugiau kaip 14 km darbų bus tęsiama 2027 m. Tai reiškia, kad metų skaičius šiuo atveju apibūdina vykdomų projektų portfelį, o ne vien iki gruodžio 31 d. visiškai užbaigtą infrastruktūrą.
- Alvitas–Virbalis: tęsiamas beveik 6 km naujo tako įrengimas; atkarpa turėtų tapti vientisos trasos tarp Vilkaviškio ir Kybartų dalimi.
- Kėdainiai–Josvainiai: 4 km jungtį planuojama baigti 2027 m.
- Palanga–Nemirseta: 2026 m. tikimasi baigti apie 1 km ruožą, o daugiau kaip 3 km tęsinys numatytas kitąmet.
- Sendvario seniūnija Klaipėdos rajone: darbai prie kelio Klaipėda–Radailiai–Kretinga taip pat numatyti 2027 m.
Šios atkarpos svarbios ir todėl, kad jos nėra izoliuoti projektai. Pavyzdžiui, oficialiame „Via Lietuva“ finansuojamo projekto apraše Alvito–Virbalio, Kėdainių–Josvainių ir Kauno–Karmėlavos jungtys pateikiamos kaip trūkstamos grandys tarp miestų ir miestelių.
55 km ir 27 km: matematika kelia papildomą klausimą
Pranešime teigiama, kad 2026 m. darbų apimtys yra „apie 50 proc. didesnės“ nei 2025 m., kai buvo nutiesta arba rekonstruota apie 27 km. Tačiau jeigu tiesiogiai lyginame pačiame pranešime pateiktus 55 km ir 27 km, 55 km yra daugiau nei dvigubas dydis – padidėjimas siekia maždaug 104 proc.
Tai nebūtinai reiškia klaidą, tačiau viešame pranešime nepaaiškinta, pagal kokią metodiką gautas „apie 50 proc.“ rodiklis.
Galimas paaiškinimas – „darbų apimtys“ skaičiuojamos ne vien kilometrais arba 55 km apima kitokį projektų laikotarpį. Tačiau tokios metodikos šalia skaičiaus nėra. Todėl tikslus metinis palyginimas kol kas lieka neaiškus.
Panašią problemą jau matėme analizuodami Klaipėdos rajono 634,4 km dviračių trasų planą: tas pats žodis „kilometrai“ skirtinguose dokumentuose gali apibūdinti skirtingus dalykus, todėl skaičius reikia lyginti tik patikrinus sąvokas ir metodiką.
33,8 mln. Eur negalima tiesiog padalyti iš 55 km
Bendra skelbiamų 2026 m. projektų vertė viršija 33,8 mln. eurų. Iš pirmo žvilgsnio kyla noras apskaičiuoti „vieno kilometro kainą“, tačiau toks skaičius būtų klaidinantis.
Skirtinguose objektuose darbų apimtis nevienoda: vienur tiesiamas naujas takas, kitur rekonstruojamas kelias, įrengiamos sankryžos, apšvietimas, viešojo transporto stotelės ar pritaikymas žmonėms su negalia, o kitur atliekamas paprastasis tako remontas. Todėl norint palyginti kainas reikėtų kiekvieno projekto sutarties vertę ir darbų sudėtį nagrinėti atskirai.
Finansavimo šaltiniai taip pat mišrūs. Oficialioje ES investicijų informacijoje nurodoma, kad dalis projektų finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis, o dalis – 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Ko dar trūksta, kad 55 km būtų galima įvertinti skaidriai?
Vieša informacija jau leidžia matyti daug konkrečių atkarpų, tačiau nacionalinei 2026 m. suvestinei vis dar trūksta vienos aiškios lentelės, kurioje visi 55 km būtų išskaidyti tuo pačiu principu.
- kiek kilometrų yra visiškai naujai nutiesta;
- kiek kilometrų yra rekonstruota arba suremontuota;
- kiek kilometrų bus faktiškai baigta iki 2026 m. pabaigos;
- kiek kilometrų iš 2026 m. portfelio persikelia į 2027 m.;
- kokia kiekvieno ruožo sutarties vertė ir finansavimo šaltinis;
- kur kiekviena atkarpa yra žemėlapyje ir su kokia esama infrastruktūra ji susijungia.
Tokia suvestinė leistų visuomenei ne tik matyti gražų bendrą skaičių, bet ir sekti pažangą ruožas po ruožo. Dviračių infrastruktūrai tai ypač svarbu, nes viena nutrūkusi kelių šimtų metrų jungtis gali turėti didesnę reikšmę kasdieniam važiavimui nei keli kilometrai tako vietoje, kur tinklas jau yra vientisas.
Dviračių Kultūros išvada
2026 m. pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbų mastas prie valstybinės reikšmės kelių yra reikšmingas. Ypač svarbios jungtys, kurios sujungia Panevėžį su priemiesčiais, Skaistgirį su Žagare, Kėdainius su Josvainiais, Vilkaviškio kryptį su Virbaliu ar gyvenvietes Elektrėnų savivaldybėje.
Tačiau bendrą 55 km skaičių verta skaityti atsargiai. Jis apima ir naują, ir atnaujintą infrastruktūrą, o dalis darbų bus baigta tik kitais metais. Be to, oficialus teiginys apie 50 proc. didesnes darbų apimtis nesutampa su paprastu 55 km ir 27 km kilometrų palyginimu.
Jeigu „Via Lietuva“ viešintų vieną nuolat atnaujinamą projektų žemėlapį su statusais, darbų tipais, kilometrais, kainomis ir terminais, 2026 m. pažangą būtų galima vertinti daug tiksliau. Būtent tokią logiką Dviračių Kultūra naudos toliau sekdama šiuos projektus.
Šaltiniai ir metodika
- Susisiekimo ministerija: 2026 m. 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų darbų apžvalga.
- „Via Lietuva“: 2026 m. projektų ir atkarpų sąrašas.
- „Via Lietuva“ projektas Nr. 08-037-P-0005: Kauno–Karmėlavos, Kėdainių–Josvainių ir Alvito–Virbalio jungtys.
- „Via Lietuva“: Buivydiškių–Zujūnų projekto duomenys.
- ES investicijų informacija apie RRF ir ERPF finansavimą.
Duomenys tikrinti 2026 m. rugsėjo 23 d. Oficialūs darbų terminai ir apimtys gali keistis vykdant projektus.
